Pereiti prie turinio

Vynohradivas

Vynohradivas
ukr. Виноградів
      
Miesto reginys
Vynohradivas
Vynohradivas
48°09′0″ š. pl. 23°01′30″ r. ilg. / 48.15000°š. pl. 23.02500°r. ilg. / 48.15000; 23.02500 (Vynohradivas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėUkrainos vėliava Ukraina
SritisUžkarpatės sritis Užkarpatės sritis
RajonasVynohradivo rajonas
Gyventojų (2011)25 481
Plotas32 km²
Tankumas (2011)796 žm./km²
Altitudė117 m
VikitekaVynohradivas

Vynohradivas (ukr. Виноградів) – miestas pietvakarių Ukrainoje, Užkarpatės srityje, Tisos kairiajame krante, netoli Rumunijos sienos. Rajono centras. Geležinkelių mazgas (pagrindinė linija į Čopą), plentai į Užhorodą, Chustą, Iršavą. Avalynės, siuvimo, maisto (konservų, vaisių), plastmasės dirbinių pramonė. Yra XIV a. buvę Perenio dvaro rūmai, XIV–XV a. pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas, X–XIV a. Kanko pilies griuvėsiai.

2010 m. 82 % Vynohradivo gyventojų buvo ukrainiečiai, 13,5 % – vengrai, 3,8 % – rumunai, 0,6 % – čigonai.

Vynohradivas – viena seniausių Užkarapatės gyvenviečių. Šaltiniuose minima nuo IX a. Gyvenvietė XIII a. pab. tapo Vengrijos karalystės Ugočos komtato centru (vengriškai vadinta Nagyszőlős). 1514 m. ženkliai prisidėjo prie Georgijaus Dežo sukilimo. 1919 m. miestą užėmė rumunai, o vėliau – čekoslovakai. 1938 m. tapo Karpatų Rusios dalimi. Iki 1946 m. miestas vadintas Sevliušu (ukr. Севлюш).[1]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 92