Sausio 21

Sausio 21 diena – 21-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 344 dienos (keliamaisiais metais – 345).

Informacija

Vardadieniai

• Agnietė – Galiginas – Garsė – Ina – Inesa – Ineta – Ineza
• Agnė – Augas – Augė – Augis – Augius – Augūnas – Augūnė – Galgintas – Galigina – Galiginta – Galigintas – Inezė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1261 – Įvyko Pokarvių mūšis, kuriame prūsai, vadovaujami Herkaus Manto, sumušė kryžiuočių kariuomenę;
• 1584 – Lietuvoje įvestas Grigalijaus kalendorius;
• 1992 – Europos dailiojo čiuožimo pirmenybėse Lozanoje (Šveicarija) pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sportininkai – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko;
• 1997 – Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį pirmojoje genocido byloje trims buvusiems „liaudies gynėjams“ už Gaidžių šeimos išžudymą 1945 m. Zarasų rajone, Salinių kaime;
• 1998 – Vilniuje įkurtas Informacijos centras išeiviams, norintiems grįžti į Lietuvą;
• 1999 – Lietuvos ambasadoriui Vytautui Dambravai įteiktas aukščiausias Venesuelos garbės ženklas – Simono Bolivaro pirmos klasės ordinas;
• 2001 – popiežius Jonas Paulius II paskelbė 37 naujų Katalikų Bažnyčios kardinolų pavardes, tarp jų – ir Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis;
• 2002 – Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesijoje vienu iš asamblėjos viceprezidentų išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas;
• 2004 – Vyriausybės nutarimu kovo 11-ąją valstybės vėliava šalyje turi būti keliama ir prie gyvenamųjų namų bei nevalstybinių pastatų;
• 2004 – kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis aplankė Irake tarnaujančius Lietuvos karius ir su šioje šalyje dislokuotų dalinių vadais aptarė tolesnį bendradarbiavimą.

Gimimo dienos

• 1818 m. – Adomas Honoris Kirkoras, lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas (m. 1886 m.).
• 1883 m. – Vilius Grytė, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kuratorius. (m. 1953 m.).
• 1889 m. – Boleslovas Jonas Masiulis, Lietuvos teisininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1965 m.).
• 1892 m. – Antanas Sutkus, Lietuvos teatro režisierius, pedagogas, teatro teoretikas ir eksperimentatorius (m. 1968 m.).
• 1898 m.:
  • Juozas Kaminskas, Lietuvos tapytojas (m. 1957 m.).
  • Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė, aktorė (m. 1952 m.).
• 1901 m.:
  • Jonas Mizaras, Lietuvos pedagogas, evangelikų reformatų kunigas. (m. 1951 m.).
  • Stasys Kuzminskas, Lietuvos ekonomistas, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ekonomikos daktaras (1942 m.) (m. 1989 m.).
• 1904 m.:
  • Jonas Dainauskas, Lietuvos spaudos darbuotojas, istorikas (m. 2000 m.).
  • Justina Karpiūtė, vargonininkė, chorvedė, kultūros veikėja (m. 1986 m.).
• 1916 m. – Antanas Gaičiūnas, prieškario Lietuvos cirko artistas (m. 2004 m.).
• 1925 m. – Alfonsas Svarinskas, lietuvių katalikų dvasininkas, disidentas. Sovietinės okupacijos metais dalyvavo rezistencijoje, 1946 metais buvo suimtas ir nuteistas, kalėjo Abezės lageryje.
• 1933 m. – Irena Rudzinskienė, Lietuvos technikė technologė, kraštotyrininkė.
• 1935 m. – Vitas Daukšas, Lietuvos chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m. – Romualdas Kriaučiūnas, psichologas, nuo 1967 m. daktaras.
• 1938 m. – Rūta Staliliūnaitė, kino ir teatro aktorė.
• 1940 m.:
  • Antanas Pugžlys, choro dirigentas ir pedagogas. Vargonininko ir chorvedžio Kazimiero Pugžlio sūnus (m. 1986 m.).
  • Arvydas Stirna, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Miglutė Gerdaitytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• 1941 m. – Gediminas Paviržis, inžinierius kelininkas, Lietuvos, Vilniaus miesto ir rajono politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2022 m.).
• 1943 m. – Roma Kazlauskienė-Karaškaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1945 m.:
  • Jonas Ališauskas, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, biomedicinos mokslų daktaras, ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje.
  • Jonas Genys, matematikas, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Albinas Prižgintas, vargonininkas virtuozas ir chorvedys. Albino Jasenausko dukters – pianistės, vargonininkės ir chorvedės Teresės Jasenauskaitės-Prižgintienės – sūnus.
  • Janina Pivorienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1950 m. – Antanas Damkus, gydytojas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Petras Žilionis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Ruseckas, energetikas, Lietuvos ir Širvintų rajono visuomenės bei politinis veikėjas.
• 1953 m. – Violeta Gembutienė, Lietuvos švietimo ir politinė veikėja.
• 1955 m. – Ričardas Patapavičius, mokslininkas, ornitologija, Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovas nuo 1978 m., Lietuvos ornitologų draugijos tarybos narys.
• 1956 m. – Vladimiras Orechovas, inžinierius ryšininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Stanislovas Martinaitis, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis veikėjas.
• 1960 m.:
  • Stefanija Gedmintienė, Lietuvos profsąjungų ir politinė veikėja.
  • Zenonas Zenkevičius, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Ilona Mažeikaitė-Žvinakienė, Lietuvos tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
  • Narsutis Boruta, gydytojas radiologas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m. – Dalia Kuodytė, Lietuvos istorikė, politikė, 2008–2016 m. Seimo narė (m. 2023 m.).
• 1963 m. – Rita Miliūnaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1964 m. – Valdas Radionovas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Edvinas Krungolcas, Lietuvos penkiakovininkas. 2008 m. Pekino vasaros olimpinių žaidynių prizininkas (II vieta, sidabro medalis).
• 1974 m. – Vytenis Sinkevičius, muzikinių laidų vedėjas, TV projektų bei renginių prodiuseris. Video reklamos prodiuseris.
• 1975 m. – Rasa Samuolytė, lietuvių aktorė.
• 1985 m. – Lukas Chmieliauskas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis LKL, Marijampolės „Sūduva-Arvi“ ekipoje.

Mirtys

• 1600 m. – Jurgis Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas, Katalikų Bažnyčios kardinolas, memuaristas (g. 1556 m.).
• 1861 m. – Michalas Homolickis, Lietuvos medikas, istorikas, daktaras (g. 1791 m.).
• 1928 m. – Juozas Baranauskas, Lietuvos knygnešys (g. 1864 m.).
• 1937 m. – Juozas Miliauskas – Miglovara, rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas (g. 1845 m.).
• 1940 m. – Juozas Breiva, kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas (g. 1891 m.).
• 1944 m. – Jonas Jankus, Lietuvos vargonininkas ir chorvedys (g. 1888 m.).
• 1954 m. – Fabijonas Kemėšis, Lietuvos kunigas, ekonomistas, ekonomikos daktaras (1924 m.) (g. 1880 m.).
• 1967 m. – Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Lietuvos poetas, knygnešys (g. 1880 m.).
• 1988 m. – Petras Motiekaitis, Lietuvos inžinierius, aviamodeliuotojas, aviakonstruktorius, išradėjas, biologas (g. 1920 m.).
• 2001 m. – Vytautas Jurevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1931 m.).
• 2003 m. – Vytautas Maknys, Lietuvos teatro istorikas, pedagogas, vertėjas (g. 1907 m.).
• 2008 m. – Vytenis Imbrasas, Lietuvos kino režisierius, scenaristas, poetas (g. 1928 m.).
• 2017 m. – Petras Lapinskas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas (g. 1936 m.).
• 2018 m. – Mindaugas Subačius, vadybininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1973 m.).
• 2023 m. – Kristina Gudonytė, lietuvių rašytoja, aktorė, režisierė, scenaristė (g. 1949 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1781 – JAV užsienio reikalų departamentas paskyrė pirmąjį konsulą. Vicekonsulo Paryžiuje pareigas už 1000 JAV dolerių metinį atlyginimą pradėjo eiti Tomas Barklis (Thomas Barclay);
• 1793 – už išdavystę buvo giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI;
• 1794 – Vandėjoje pradėjo veikti Louis Marie Turreau vadovaujamos „Pragaro kolonos“.
• 1911 – prasidėjo pirmasis Monte Karlo automobilių ralis;
• 1942 – vokiečių armija Šiaurės Afrikoje pradėjo netikėtą kontrpuolimą ir privertė britus trauktis;
• 1949 – Josifas Stalinas paskelbtas „didžiausiu visų laikų ir tautų karvedžiu“;
• 1954 – į vandenį nuleistas pirmasis branduolinis povandeninis laivas „Nautilus“;
• 1965 – per pasikėsinimą nužudytas Persijos ministras pirmininkas Hasanas Ali Mansuras (Hassan Ali Mansur);
• 1976 – du „Concorde“ lėktuvai vienu metu pradėjo skraidyti maršrutais Londonas-Bahreinas ir Paryžius-Rio de Žaneiras. Tai buvo pirmieji keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai, skraidantys reguliariais reisais;
• 1976 – Tarybų Sąjungoje pirmą kartą pradėta pardavinėti Vakarų laikraščius, tarp jų „Financial Times“ ir „New York Times“;
• 1996 – prie savo namų vakarinėje Dušanbėje nušautas Tadžikijos promaskvietiškųjų musulmonų dvasinis vadovas muftis Fatchula Šaripovas;
• 1997 – Vokietijos federalinis kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl) ir Čekijos ministras pirmininkas Vaclavas Klausas pasirašė abiejų valstybių susitaikymo deklaraciją;
• 1998 – su istoriniu penkių dienų vizitu į Kubą atvyko popiežius Jonas Paulius II;
• 1999 – pripažinus kaltu dėl žmogžudystės, 50 metų laisvės atėmimo nuteistas buvusio Meksikos prezidento Karloso Salinoso (Carlos Salinas) brolis Raulis (Raoul);
• 2000 – už visą šalį 1993 metais sukrėtusią seriją sprogimų Italijos teismas nuteisė mafijos bosą Salvatorę Riną (Salvatore „Toto“ Riina), vadintą Toto, kalėti iki gyvos galvos;
• 2002 – Kongo mieste Gomoje sprogus degalinei, žuvo virš 50 žmonių. Tuo metu greta veržėsi ugnikalnis.

Gimimo dienos

• 1338 m. – Karolis V Išmintingasis, 1364–1380 m. Prancūzijos karalius (m. 1380 m.).
• 1829 m. – Oskaras II, Norvegijos ir Švedijos karalius (m. 1907 m.).
• 1855 m. – Džonas Brauningas, amerikiečių šaunamųjų ginklų konstruktorius (m. 1926 m.).
• 1889 m. – Pitirimas Sorokinas, rusų kilmės JAV sociologas. Pasižymėjo pastangomis gamtos mokslų metodus taikyti socialiniuose moksluose, taip pat ir sociologijoje (m. 1968 m.).
• 1905 m. – Kristianas Dioras, prancūzų mados dizaineris (m. 1957 m.).
• 1912 m. – Konrad Emil Bloch, 1964 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 2000 m.).
• 1921 m. – John Rawls, buvo amerikiečių filosofas, Harvardo Universiteto politinės filosofijos profesorius ir knygų autorius. Anglakalbėse šalyse jis laikomas vienu svarbiausių XX a. politinių filosofų, o bendrai laikomas įtakingiausiu liberalizmo šalininku po John Stuart Mill (m. 2002 m.).
• 1926 m. – Franco Evangelisti, italų kompozitorius (m. 1980 m.).
• 1928 m. – Reinaldas Bignonė, buvęs Argentinos generolas ir de facto šalies prezidentas (1982 m. liepos 1 d. – 1983 m. gruodžio 10 d.).
• 1941 m. – José Plácido Domingo Embil, pasaulinio garso ispanų operos dainininkas, tenoras.
• 1946 m. – Oosava Masaakis, Japonijos politikas, nuo 2007 m. – Gunmos prefektūros gubernatorius.
• 1963 m. – Hakeem Abdul Olajuwon, buvęs NBA krepšininkas. 1996 m. Olaidžuvonas buvo įtrauktas NBA 50-mečio Visų laikų komandą.
• 1968 m. – Taku Iwasaki, japonų kompozitorius, gimęs Tokijuje, Japonijoje. Išgarsėjo kurdamas muziką anime filmams.
• 1970 m. – Ken Leung, amerikiečių kino ir televizijos aktorius. Geriausiai žinomas iš kino filmų Šanchajaus bučinys, Pjūklas ir Iksmenai: žūtbūtinis mūšis bei televizijos serialo „Dingę“.
• 1976 m. – Emma Lee Bunton, anglų dainininkė ir aktorė, kultinės merginų grupės Spice Girls narė.
• 1977 m. – Philip Neville, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Everton klubo gynėjas. Nuo 2006 metų yra šio klubo kapitonas.
• 1979 m. – Quinton Norman Jacobs, futbolininkas, Namibijos rinktinės ir Namibijos Ramblers FC klubo saugas.
• 1980 m. – Kevin James McKenna, kanadiečių futbolo žaidėjas.
• 1982 m. – Nuuno Morais, portugalų futbolininkas, žaidžiantis APOEL FC klube, kairiojo saugo pozicijoje.
• 1983 m. – Alexas Ackeris, JAV krepšininkas, šiuo metu esantis laisvuoju agentu.
• 1987 m. – Ian Garvey, Pokémonų kompiuterinių žaidimų čempionas.
• 2004 m. – Ingrida Aleksandra, Norvegijos princesė.

Mirtys

• 1521 m. – Chuanas de Grichalva, ispanų konkistadoras (g. 1489 m.).
• 1793 m. – Liudvikas XVI, Prancūzijos ir Navaros karalius, valdęs 1774–1791 m; nuo 1791 iki 1792 vadinosi Prancūzų karaliumi. 1792 m. rugpjūčio 10 d. suimtas ir tardytas Nacionalinio Konvento, nuteistas už Tėvynės išdavystę, giljotinuotas 1793 m. sausio 21 d. Jis buvo vienintelis Prancūzijos karalius per visą istoriją nuteistas mirti (g. 1754 m.).
• 1811 m. – Žanas Fransua Šalgrenas, prancūzų architektas klasicistas (g. 1739 m.).
• 1870 m. – Aleksandras Hercenas, rusų rašytojas, vienas socializmo pradininkų, baudžiavos panaikinimo iniciatorius. Provakarietiškų pažiūrų (g. 1812 m.).
• 1901 m. – Eliša Grėjus, amerikiečių išradėjas ir Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) varžėsi, kuris pirmasis užpatentuos telefoną (g. 1835 m.).
• 1924 m. – Vladimiras Iljičius Leninas, Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Tarybų Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas (g. 1870 m.).
• 1926 m. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1843 m.).
• 1938 m. – Žoržas Meljė, Prancūzijos kino kūrėjas, padaręs daug techninių ankstyvojo kino atradimų ir pradėjęs kurti siužetinius filmus (g. 1861 m.).
• 1947 m. – Alfonsas Gabrielis Kaponė, garsus JAV gangsteris, oficialiai – prekiautojas naudotais baldais (g. 1899 m.).
• 1950 m. – Džordžas Orvelas, anglų rašytojas ir žurnalistas (g. 1903 m.).
• 1979 m. – Aleksejus Leontjevas, rusų psichologas, pedagogikos mokslų daktaras (g. 1903 m.).
• 1980 m. – Georges Painvin, prancūzų šifruotojas (g. 1886 m.).
• 1987 m. – Charles Ellsworth Goodell, JAV politikas (g. 1926 m.).
• 2003 m. – Albertas Hiršfeldas, karikatūristas, kurio grakštūs piešiniai pasirodydavo dienraščio „New York Times“ puslapiuose 7 dešimtis metų (g. 1903 m.).
• 2021 m. – Natali Delon, buvęs prancūzų modelis, kino aktorė ir režisierė (g. 1941 m.).
• 2023 m. – Rita Bjeregard, pedagogė, Danijos ir Europos Sąjungos politinė veikėja (g. 1941 m.).

Nuorodos

• Istorijos dūžiai. Lrytas.lt, Archyvuota kopija 2022-01-21 iš Wayback Machine projekto.