Gliukokortikoidai
 |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Gliukokortikoidai – antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai,[1] veikiantys angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitą, padedantys palaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą (homeostazę).
Svarbiausi natūralūs gliukokortikoidai yra kortizolis, kortikosteronas.[1]
Gliukokortikoidų poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Poveikis gliukozės apykaitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stimuliuoja gliukoneogenezę kepenyse.
- Stimuliuoja lipidų skaidymą riebaliniame audinyje.
- Mobilizuoja aminorūgštis, todėl jos gali būti panaudotos gliukozės sintezei.
- Spartina baltymų ir riebalų skaidymą į amino ir riebalų rūgštis, kurios panaudojamos gliukozės sintezei.
- Stabdo gliukozės patekimą į raumeninį ir riebalinį audinius slopindami, insulino poveikį.
Gliukokortikoidai padeda palaikyti pastovų gliukozės kiekį kraujyje.
Kitas poveikis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Slopina uždegimą, alergines reakcijas, imuninę sistemą.[1] Jų poveikis pasireiškia sumažėjusiu cirkuliuojančių imuninių ląstelių: (eozinofilų, limfocitų), skaičiumi ir taip pat sumažėjusia interleukino – 2 gamyba. Gliukokortikoidai palaiko normalią kraujagyslių reakciją į jas siaurinančius veiksnius (vazokonstriktorius). Silpniau nei mineralkortikoidai veikia vandens ir elektrolitų apykaitą, didina natrio ir vandens kiekį organizme, mažina kalio.
Svarbūs vaisiaus vystymuisi, nes turi įtakos jo plaučių subrendimui.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Gliukokortikoidai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-09-27.