Germanai

Takoskyra tarp vakarų ir šiaurės germanų Europoje

Germanai (lot. germani) – istorinė indoeuropiečių genčių grupė, kilusi iš šiaurės Europos ir atpažįstama pagal germanų kalbų, kilusių iš bendros germanų kalbos ikiromėniniame geležies amžiuje, vartojimą. Iš šios genčių grupės kilo šiaurės vakarų Europos tautų grupė, kuriai priklauso tokios tautos kaip danai, norvegai, islandai, olandai, flamandai, švedai, vokiečiai ir anglai.

Migruodami germanai paplito po Europą vėlyvosios antikos laikais ir ankstyvaisiais viduramžiais. Palei Romos sienas pradėjo dominuoti germanų kalbos (Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Anglija), bet likusiose Romos provincijose germanai perėmė lotynų kalbos dialektus. Be to, jie priėmė krikščionybę. Germanai daug nuveikė transformuojant Romos imperiją į Viduramžių Europą.

Pavadinimo etimologija neaiški, jis greičiausiai keltiškos kilmės. I a. pr. m. e. gyveno teritorijoje tarp Reino ir Vyslos, Dunojaus ir Baltijos bei Šiaurės jūros, taip pat pietinėje Skandinavijoje. Rašytiniuose šaltiniuose IV a. pr. m. e. pirmą kartą minimos germanų gentys – vandalai, vizigotai, ostrogotai ir langobardai.

Šiais laikais germanais vadinamos germanų kalbomis kalbančios tautos:

• Šiaurės germanai:

islandai, fareriečiai, norvegai, švedai, danai.

• Vakarų germanai:

fryzai, olandai, flamandai, afrikaneriai, vokiečiai, liuksemburgiečiai, austrai, anglai.

Žemės ūkis

Germanai žemdirbystę vystė aplink kaimus, kitaip nei Romos provincijose, kur žemdirbystė buvo vystoma aplink dideles fermas, žinomas kaip villa rustica. IV - V a. migruodami į šiaurinę Galiją, perkėlė šį modelį kartu su savimi, kas leido padidinti žemės ūkio produkciją. Heiko Steuer mano, kad tai reikškia, jog Germanija buvo labiau pažengusi žemės ūkio srityje negu manyta iki šiol. Kaimai buvo išsidėstę vienas šalia kito, todėl gyventojų tankumas buvo ganėtinai didelis. Tik apie 30% teritorijos buvo apaugusi miškais — maždaug tiek pat kiek ir dabartinė teritorija.

Remiantis žiedadulkių mėginiais, sėklų ir augalų liekanų radiniais, pagrindiniai Germanijoje auginami javai buvo miežiai, avižos ir kviečiai (vienagrūdžiai ir dvigrūdžiai), o labiausiai paplitusios daržovės – pupelės ir žirniai. Taip pat buvo auginami linai. Germanijos žemės ūkyje buvo itin svarbi gyvulininkystė, pirmiausia orientuota į galvijų, kurie buvo mažesni nei romėniški, auginimą. Laikui bėgant, tobulėjo tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės metodai. Germanijoje imta auginti rugiai, kurie čia geriau derėjo, ir buvo įdiegtas trilaukis.